Pradžia › Nulaužta svetainė: ką daryti žingsnis po žingsnio

Nulaužta svetainė: ką daryti žingsnis po žingsnio

„Google“ paieškoje prie jūsų svetainės atsirado užrašas „Ši svetainė gali būti nulaužta“, naršyklė rodo įspėjimą arba svetainėje matote puslapių, kurių niekada nekūrėte? Tai nemalonu, bet tvarkymo eiga aiški. Šiame gide ją surašėme eilės tvarka: kaip patikrinti, ką mato „Google“, ką daryti pirmomis valandomis, kaip svetainę išvalyti, kaip paprašyti pašalinti įspėjimą ir kaip neleisti tam pasikartoti. Viskas remiasi „Google“ ir „WordPress.org“ dokumentacija, nuorodas rasite tekste.

Kaip suprasti, kad svetainė nulaužta?

Įsilaužimas ne visada matomas iš pirmo žvilgsnio. „Google“ ir „WordPress.org“ nurodo tokius ženklus:

  • Įspėjimas „Google“ paieškoje. Kai „Google“ mano, kad įsilaužėlis galėjo pakeisti esamus svetainės puslapius arba pridėti naujų šlamšto puslapių, paieškos rezultatuose rodomas užrašas „Ši svetainė gali būti nulaužta“. Kai randama kenkėjiška programinė įranga, įspėjimas kitas: kad svetainė gali pakenkti lankytojo kompiuteriui.
  • Įspėjimo puslapis naršyklėje, parodomas dar prieš atsidarant svetainei.
  • Laiškas iš prieglobos (hostingo) įmonės arba svetainė, kurią ji laikinai išjungė.
  • Lankytojų antivirusinės programos blokuoja jūsų svetainę.
  • Nežinomi vartotojai „WordPress“ vartotojų sąraše, ypač su administratoriaus teisėmis.
  • Puslapiai, kurių nekūrėte, pavyzdžiui, su vaistų pavadinimais ar kitu su jūsų veikla nesusijusiu šlamštu.

Atskirai verta žinoti apie maskavimą (angl. cloaking): įsilaužėlis gali rodyti skirtingą turinį skirtingiems lankytojams. Jūs atsidarote svetainę ir matote, kad viskas tvarkinga, o „Google“ mato šlamštą arba iš paieškos atėję žmonės nukreipiami kitur. Todėl tai, kad svetainė jums atrodo normaliai, dar nereiškia, kad ji švari.

Kaip pamatyti, ką mato „Google“

Trys patikrinimai, kuriuos galite atlikti patys, nieko nediegdami:

  1. „site:“ paieška. „Google“ paieškos laukelyje įveskite site:jususvetaine.lt (vietoj jususvetaine.lt – savo domeną). Pamatysite puslapius, kuriuos „Google“ yra indeksavusi, taip pat ir tuos, kuriuos galėjo pridėti įsilaužėlis. Didesnėje svetainėje pridėkite šlamšto žodį, pavyzdžiui, site:jususvetaine.lt viagra, ir išbandykite kitus su jūsų veikla nesusijusius žodžius.
  2. „Search Console“ ataskaita „Security issues“ (saugumo problemos). Jei svetainė dar neužregistruota „Google Search Console“ įrankyje, užregistruokite ją ir patvirtinkite nuosavybę. Ataskaitoje matysite, kokią problemą „Google“ rado, kada ji aptikta pirmą kartą, ir paveiktų puslapių pavyzdžius. Pavyzdžių sąrašas nebūtinai pilnas. Jei problemų nėra, rodoma žalia varnelė. „Google“ nurodo, kad būtent pagal šią ataskaitą reikia tikrinti, ar problema dar yra ir ar ji jau sutvarkyta. Lietuviškoje sąsajoje meniu punktų pavadinimai išversti, todėl paprasčiausia ataskaitą atsidaryti tiesiogiai: search.google.com/search-console/security-issues.
  3. „Google Safe Browsing“ svetainės būsenos patikra „Google“ skaidrumo ataskaitoje: transparencyreport.google.com/safe-browsing/search. Įveskite domeną arba konkretaus puslapio adresą ir pamatysite viešą informaciją, ar „Safe Browsing“ šiuo metu laiko svetainę pavojinga lankytojams. Šiam patikrinimui „Search Console“ paskyros nereikia.

Neatidarinėkite įtartinų puslapių savo naršyklėje. „Google“ pataria užkrėstų puslapių tiesiogiai naršyklėje nežiūrėti, nes kenkėjiškas kodas gali pasinaudoti naršyklės spragomis ir pakenkti jūsų kompiuteriui. Saugiau naudoti „Search Console“ URL tikrinimo įrankį („URL Inspection“): jis parodo puslapį taip, kaip jį mato „Google“.

Svetainė nulaužta: ką daryti pirmiausia?

Nesvarbu, ar sakote „svetainė nulaužta“, ar „svetainė užkrėsta virusu“, pirmieji žingsniai tie patys. Tvarka svarbi: pirmiausia sustabdykite žalą ir išsaugokite tai, kas padės išsiaiškinti, kas nutiko, ir tik tada pradėkite ką nors keisti. Žingsniai sudaryti pagal „Google“ ir „WordPress.org“ rekomendacijas.

  1. Užsirašykite, ką matote. Kas leidžia manyti, kad svetainė nulaužta, kada tai pastebėjote ir kas neseniai keitėsi: gal buvo įdiegtas naujas įskiepis ar pakeista tema. Nufotografuokite ekrane matomus įspėjimus ir išsisaugokite pavyzdinius adresus iš „Search Console“. „WordPress.org“ tokį užrašą vadina incidento ataskaitos pagrindu. Jis pravers ir tvarkant patiems, ir kreipiantis pagalbos.
  2. Praneškite prieglobos įmonei. Įsilaužimas galėjo paliesti ne tik jūsų svetainę, ypač jei ji laikoma bendrame serveryje su kitomis. Priegloba gali padėti laikinai išjungti svetainę ir pasakyti, kokių atsarginių kopijų ji turi.
  3. Laikinai išjunkite svetainę lankytojams. Taip įsilaužėliui sunkiau trukdyti tvarkymui, o lankytojai nebemato kenkėjiško turinio. Pranešimas „svetainė laikinai neveikia“ (su HTTP kodu 503) turi būti rodomas ne iš pačios užkrėstos svetainės, o iš jos išorės: „Google“ nurodo, kad vien klaidos kodas iš užkrėstos svetainės lankytojų neapsaugo. Tai gali sukonfigūruoti priegloba; „Google“ pataria iš karto jai pasakyti, kad bandymams svetainę reikės įjungti ir vėl išjungti. Draudimas faile robots.txt čia nepadeda: jis sustabdo tik paieškos robotus, o žmonės turinį vis tiek mato. „Google“ nurodo, kad laikinas išjungimas tvarkymo metu vargu ar paveiks būsimas pozicijas paieškoje.
  4. Padarykite dvi dabartinės, užkrėstos būklės kopijas, dar prieš ką nors keisdami. Visų failų ir duomenų bazės. Aiškiai pažymėkite jas žodžiu „užkrėsta“ ir laikykite ne svetainės kataloge, iš kurio failus galima atsisiųsti per naršyklę, o atskirai, pavyzdžiui, savo kompiuteryje ar kitoje saugykloje. Jos reikalingos ne atkūrimui, o tyrimui: iš jų matysite, kas buvo pakeista, ir galėsite susigrąžinti netyčia ištrintą turinį.
  5. Patikrinkite vartotojų sąrašą. „WordPress“ administravimo skydelyje ieškokite paskyrų, kurių nekūrėte, ypač administratorių. Užsirašykite jų vardus (pravers aiškinantis, kas nutiko) ir tik tada ištrinkite. Jei svetainė užregistruota „Search Console“ įrankyje, patikrinkite ir jo nustatymų skiltį „Users and permissions“ (vartotojai ir leidimai): visi vartotojai ir savininkai turi būti jums žinomi. Nežinomo vartotojo el. pašto adresą užsirašykite ir jį pašalinkite. Jei tai savininkas, „Google“ nurodo pašalinti ir jo patvirtinimo žymą: patvirtinimo meta žymą pagrindiniame puslapyje arba HTML failą serveryje.
  6. Patikrinkite kompiuterius, iš kurių jungiatės prie svetainės. Ir „Google“, ir „WordPress.org“ įspėja, kad prisijungimo duomenys kartais pavagiami iš administratoriaus kompiuterio. Paleiskite pilną antivirusinį patikrinimą. Kitaip naujus slaptažodžius įvesite ten pat, iš kur buvo pavogti senieji.
  7. Pakeiskite visus slaptažodžius, ne tik „WordPress“. Prieglobos valdymo skydelio, FTP/SFTP, duomenų bazės, visų „WordPress“ vartotojų (pirmiausia administratorių) ir el. pašto dėžutės, į kurią ateina administratoriaus slaptažodžio atkūrimo laiškai. Pakeitę duomenų bazės slaptažodį, įrašykite naująjį ir į failą wp-config.php. „WordPress.org“ taip pat rekomenduoja tame pačiame faile pakeisti slaptuosius raktus (angl. secret keys): tai atjungia visus šiuo metu prisijungusius, taip pat ir įsilaužėlį.

Kai svetainė bus išvalyta, slaptažodžius reikės pakeisti dar kartą. Tai taip pat „WordPress.org“ rekomendacija.

Jei svetainė rinko klientų asmens duomenis (formos, užsakymai, paskyros) ir jie galėjo būti pasiekti, „Google“ pataria prieš valant ar trinant failus įvertinti, kokios pareigos jums tenka kaip verslui ir pagal teisės aktus.

Kaip išvalyti nulaužtą „WordPress“ svetainę?

Yra du keliai: atkurti atsarginę kopiją iš laikotarpio prieš įsilaužimą arba išvalyti svetainę rankiniu būdu. Abiem atvejais darbas nesibaigia išvalymu: reikia rasti ir uždaryti spragą, pro kurią įsilaužta, kitaip ja galima pasinaudoti dar kartą.

Atsarginė kopija: tik iš laikotarpio prieš įsilaužimą

Pirmas „Google“ patarimas šiame etape: patikrinti, ar kopija padaryta prieš įsilaužimą. Naujausia kopija nebūtinai švari. „WordPress.org“ saugumo gide pateikiamas pavyzdys: svetainė nulaužiama gegužės 1-ąją, o tai pastebima tik gegužės 12-ąją. Visose per tą laiką padarytose kopijose jau yra įsilaužėlio pakeitimai.

Kada prasidėjo problema, padeda nustatyti „Search Console“ (ataskaitoje nurodyta, kada problema aptikta pirmą kartą, nors įsilaužta galėjo būti ir anksčiau) ir serverio žurnalai: juose matyti įtartini prisijungimai ir neįprasti veiksmai.

Atkūrus švarią kopiją, darbas dar nebaigtas: įdiekite visus atnaujinimus, pašalinkite nenaudojamus įskiepius ir temas, uždarykite spragą ir dar kartą pakeiskite slaptažodžius. Turinį, sukurtą po kopijos datos, perkelkite iš užkrėstos kopijos atsargiai ir tik patikrintus failus.

Valymas rankiniu būdu

  • Iš naujo įkelkite „WordPress“ branduolį. Atsisiųskite tą pačią versiją, kurią naudoja svetainė (kita versija gali ją sugadinti), tik iš wordpress.org. Per FTP/SFTP ištrinkite serveryje esamus katalogus /wp-admin ir /wp-includes ir įkelkite juos iš atsisiųsto archyvo. Administravimo skydelio mygtuku „įdiegti iš naujo“ nesinaudokite: „WordPress.org“ paaiškina, kad jis dažnai tik perrašo esamus failus, o įsilaužėliai dažnai prideda naujų. Dėl tos pačios priežasties naujų failų nekelkite ant senųjų. Katalogo /wp-content ir failo wp-config.php taip nekeiskite: juose yra jūsų įkelti failai, temos, įskiepiai ir nustatymai. Atnaujinkite į naujausią versiją tada, kai svetainė jau švari.
  • Įskiepius ir temas įkelkite iš naujo iš oficialių šaltinių, nenaudojamus ištrinkite. Ištrinkite ir tuos, kurių neatpažįstate, ir piratines mokamų įskiepių ar temų versijas (angl. nulled), gautas ne iš kūrėjo. „WordPress.org“ pataria įskiepius ir temas imti tik iš oficialios saugyklos arba iš gerai žinomų kūrėjų.
  • Patikrinkite failus, kuriuos įsilaužėliai keičia dažniausiai. „WordPress.org“ išskiria .htaccess (jų gali būti keliuose kataloguose), index.php, taip pat temos header.php, footer.php ir functions.php. Faile .htaccess ieškokite peradresavimų į svetimas svetaines. „Google“ nurodo, kad tokie peradresavimai gali veikti tik tam tikriems lankytojams, pavyzdžiui, tik atėjusiems iš paieškos.
  • Ieškokite įtartino kodo. „Google“ siūlo ieškoti žodžių eval, base64_decode, unescape, taip pat <iframe ir <script su svetimais adresais. Radinys dar nėra įrodymas, nes kai kurias iš šių funkcijų naudoja ir tvarkingi įskiepiai, bet tai vieta, kur verta pažiūrėti atidžiau.
  • Patikrinkite duomenų bazę. Įsilaužėlis gali įterpti <script>, <iframe> ar svetimų nuorodų į įprastus teksto laukus. Per „phpMyAdmin“ (dažniausiai pasiekiamą prieglobos valdymo skydelyje) ieškokite jų įrašų ir puslapių turinyje, o vartotojų lentelėje (standartiškai wp_users) ieškokite nežinomų vartotojų. „Google“ pataria, kai atrodo, kad jau baigėte, patikrinti dar daugiau įrašų.
  • Pašalinkite įsilaužėlio sukurtus puslapius. Jie turi grąžinti klaidą 404, tada iš „Google“ rodyklės laikui bėgant išnyks patys. Jei tokių puslapių daug ir jie kenkia, „Search Console“ turi įrankį greičiau juos paslėpti paieškoje. Juo nesinaudokite tvarkingiems puslapiams, kuriuos įsilaužėlis tik sugadino: po išvalymo norėsite juos matyti paieškoje.

Saugumo įskiepiai ir išoriniai skeneriai padeda rasti problemas, ir „WordPress.org“ jų nurodo ne vieną. Tačiau „Google“ perspėja, kad skeneriai negali garantuoti, jog ras visų rūšių probleminį turinį, todėl švarus skenavimo rezultatas dar nereiškia švarios svetainės.

Kaip rasti, pro kur įsilaužta

„Google“ išvardija dažnas įsilaužimo priežastis, kurias verta patikrinti pirmiausia:

  • pasenęs „WordPress“, įskiepis ar tema, kurių versijai paskelbta saugumo spraga;
  • silpnas arba keliose vietose naudotas slaptažodis;
  • administratoriaus kompiuteryje veikianti kenkėjiška programa;
  • programavimo klaidos, pavyzdžiui, SQL injekcija.

Serverio žurnaluose ieškokite daugybės prisijungimo bandymų ir neįprastų veiksmų ir užsirašykite, kada jie vyko. „Google“ pabrėžia, kad svetainėje gali būti keli vienas nuo kito nepriklausomi įsilaužimai, todėl radę vieną spragą ieškokite toliau.

Jei neturite prieigos prie failų (FTP/SFTP ar prieglobos failų tvarkyklės) ir prie duomenų bazės, vien per „WordPress“ administravimo skydelį šio etapo tinkamai atlikti nepavyks. Tokiu atveju pirmiausia paprašykite prieigų iš prieglobos įmonės arba iš žmogaus, kuris kūrė svetainę.

Kaip pašalinti „Google“ įspėjimą?

„Google“ nurodo, kad norint nuimti pavojingos svetainės žymą, reikia paprašyti peržiūros. Kol įspėjimas rodomas paieškoje ar naršyklėje, dalis žmonių į svetainę tiesiog neužeina, todėl verta tvarkyti nedelsiant, bet iš eilės: pirma išvalyti, tada prašyti.

Prieš prašant peržiūros

  • svetainė patvirtinta jūsų „Search Console“ paskyroje;
  • išvalyta visa svetainė, ne tik ataskaitoje nurodyti pavyzdžiai. „Google“ aiškiai rašo, kad sutvarkius tik dalį puslapių, dalinio sugrįžimo į paieškos rezultatus nebus, o jei ataskaitoje nurodytos kelios problemos, sutvarkyti reikia visas;
  • spraga, pro kurią įsilaužta, uždaryta;
  • svetainė vėl įjungta, o puslapiai neuždrausti paieškos robotams (nei robots.txt, nei noindex žyma), nes „Google“ turi juos pasiekti ir patikrinti.

Kaip paprašyti peržiūros

  1. „Search Console“ paskyroje atsidarykite ataskaitą „Security issues“.
  2. Spauskite „Request Review“ (tai angliškas mygtuko pavadinimas; lietuviškoje sąsajoje užrašas išverstas).
  3. Aprašykite, ką padarėte. „Google“ nurodo, kad gera užklausa paaiškina, kokia tiksliai buvo problema, aprašo, ką padarėte jai ištaisyti, ir parodo rezultatą. Jei tai šlamšto įsilaužimas, „Google“ prašo kiekvienai kategorijai trumpai paaiškinti, kaip ją sutvarkėte, pavyzdžiui: „Pašalinome įterptą šlamšto turinį ir uždarėme spragą, atnaujinę pasenusį įskiepį.“

Kiek laiko tai trunka

„Search Console“ pagalbos puslapyje rašoma, kad dauguma peržiūrų gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o kai kurios ir ilgiau. Laišką gausite ir tada, kai užklausa priimta, ir tada, kai peržiūra baigta. „Google“ gide web.dev nurodoma, kad nustačius, jog svetainė švari, įspėjimai naršyklėse ir paieškos rezultatuose pašalinami per 72 valandas. Tikslesnio termino niekas negali pažadėti: peržiūrą atlieka „Google“.

Jei peržiūra nepavyksta arba svetainė vėl užsikrečia

Kol laukiate sprendimo, užklausos nekartokite. „Google“ įspėja, kad užklausa, pateikta nesutvarkius problemos, gali pailginti kitos peržiūros laiką ar net lemti pakartotinio pažeidėjo (angl. repeat offender) statusą. Pagal „Google Safe Browsing“ taisykles juo tampa svetainė, kuri per trumpą laiką kelis kartus pereina iš tvarkingos būklės į pažeidžiančią. Toks statusas galioja 30 dienų, ir per jį naujos peržiūros per „Search Console“ paprašyti negalima.

Jei peržiūra atmesta, ataskaitoje gali atsirasti daugiau pavyzdinių adresų, nuo kurių verta pradėti. Jei svetainė užsikrečia vėl, pirmiausia ieškokite neuždarytos spragos arba įsilaužėlio paliktų „galinių durų“: „Google“ nurodo, kad per jas įsilaužėlis gali sugrįžti ir vėl įterpti pašalintą kodą.

Kaip apsaugoti svetainę, kad tai nepasikartotų?

  • Atnaujinkite „WordPress“, įskiepius ir temas. „WordPress.org“ nurodo, kad senos versijos nebegauna saugumo pataisų, o paskelbus pataisą informacija, kaip pasinaudoti spraga, beveik neabejotinai jau būna vieša. Nuo 3.7 versijos „WordPress“ gali atsinaujinti automatiškai.
  • Ištrinkite nenaudojamus įskiepius ir temas, ne tik išjunkite. „WordPress.org“ rekomendacija paprasta: jei įskiepio nenaudojate, pašalinkite jį.
  • Diekite tik iš patikimų šaltinių: iš oficialios „WordPress.org“ saugyklos arba iš gerai žinomų kūrėjų. Piratinėms versijoms vietos nėra.
  • Ilgi, unikalūs slaptažodžiai kiekvienai prieigai, geriausia sugeneruoti slaptažodžių tvarkykle. „Google“ primena, kad tą patį slaptažodį naudojant keliose vietose, užtenka vieno nutekėjimo.
  • Dviejų žingsnių prisijungimas. „WordPress.org“ jį rekomenduoja kaip papildomą apsaugą; „WordPress“ svetainėje jį galima įjungti įskiepiu.
  • Mažiausios būtinos teisės. Administratoriaus vaidmuo reikalingas tik tiems, kam jo tikrai reikia; tekstus rašantiems užtenka redaktoriaus („Editor“) ar autoriaus („Author“) vaidmens. Nenaudokite vartotojo vardo „admin“: „WordPress.org“ nurodo, kad tokie lengvai atspėjami vardai atakuojami pirmiausia.
  • Reguliarios atsarginės kopijos, laikomos ne tik tame pačiame serveryje. Kelios skirtingų datų kopijos leidžia grįžti į laiką prieš įsilaužimą, net jei jis pastebėtas ne iš karto.
  • Išjunkite įmontuotą failų redaktorių. Pagal nutylėjimą administratorius gali redaguoti įskiepių ir temų PHP failus tiesiai iš skydelio. „WordPress.org“ rašo, kad tai dažnai pirmas įrankis, kurį panaudoja prisijungęs įsilaužėlis. Į failą wp-config.php, virš eilutės, prasidedančios /* That's all, stop editing!, įrašykite eilutę define( 'DISALLOW_FILE_EDIT', true );. Kenkėjiškų failų įkėlimo tai nesustabdo, bet dalį atakų gali sustabdyti.
  • SFTP vietoje FTP, jei priegloba jį siūlo: tada slaptažodis ir duomenys perduodami užšifruoti.
  • Užregistruokite svetainę „Search Console“ įrankyje iš anksto. Tai rekomenduoja „WordPress.org“, o „Google“ nurodo, kad „Search Console“ įspėja, kai svetainėje aptinkama daugelio rūšių kenkėjiškų programų ar kitokių įsilaužimų.

Trys adresai, kuriuos galite patikrinti patys

Kai svetainė švari, naršyklėje atsidarykite šiuos tris adresus (vietoj jususvetaine.lt – savo domeną). Standartinėje „WordPress“ svetainėje jie atviri.

AdresasKas taiAdresas atviras, jei matote
jususvetaine.lt/xmlrpc.phpSenesnė nuotolinio valdymo sąsaja. Per ją, kaip ir per prisijungimo puslapį, galima jungtis vartotojo vardu ir slaptažodžiu.Tekstą „XML-RPC server accepts POST requests only.“
jususvetaine.lt/readme.htmlKartu su „WordPress“ įdiegiamas informacinis failas. Pats savaime didelės rizikos nekelia, bet parodo, kad svetainė veikia „WordPress“ pagrindu.Puslapį „WordPress › ReadMe“.
jususvetaine.lt/wp-json/wp/v2/users„WordPress“ REST API vartotojų sąrašas: svetainės autorių vardai ir jų trumpiniai (angl. slug).Tekstą, prasidedantį [{"id":, su vardais.

Atsakymas „403 Forbidden“ reiškia, kad serveris prieigą uždraudė, t. y. adresas uždarytas. „404“ reiškia, kad failo nėra (pavyzdžiui, readme.html ištrintas), o vartotojų adresu grąžintas „401“ reiškia, kad sąrašas neviešas. Tuščias sąrašas [] dar nieko neįrodo: „WordPress“ neprisijungusiems lankytojams rodo tik tuos vartotojus, kurie yra paskelbę turinio. Atviras adresas dar nereiškia, kad svetainė nulaužta, tai tik vieta, kurią galima uždaryti.

Prieš uždarydami xmlrpc.php, įsitikinkite, kad jo nenaudoja jūsų įskiepiai ar programėlės. Pagal „WordPress“ dokumentaciją filtras xmlrpc_enabled išjungia tik metodus, kuriems reikia prisijungimo, o ne visą sąsają. Visiškai uždaryti galima serverio lygiu arba saugumo įskiepiu. Vartotojų sąrašą uždarykite tik neprisijungusiems lankytojams, ne visą REST API, nes jis yra „WordPress“ blokų redaktoriaus pagrindas.

Klaidos, kurių verta vengti

  • Ištrinamas tik matomas šlamštas. „Google“ aprašo, kad įsilaužėlis gali palikti „galines duris“, per kurias grįžta ir vėl įterpia tai, ką ištrynėte.
  • Atkuriama naujausia atsarginė kopija nepatikrinus jos datos. Jei ji padaryta jau po įsilaužimo, kartu atkuriamas ir pats įsilaužimas.
  • Svetainė išvaloma, bet spraga lieka atvira. Pasenęs įskiepis ar pavogtas slaptažodis ir toliau leidžia įeiti tuo pačiu keliu.
  • Peržiūros prašoma per anksti. „Google“ įspėja, kad tai gali pailginti kitą peržiūrą arba lemti pakartotinio pažeidėjo statusą.
  • Sutvarkomi tik ataskaitoje nurodyti pavyzdžiai. Pavyzdžių sąrašas nebūtinai pilnas, o už iš dalies sutvarkytą svetainę dalinio sugrįžimo į paiešką nebūna.
  • Branduolys „įdiegiamas iš naujo“ administravimo skydelio mygtuku. „WordPress.org“ paaiškina, kad taip dažnai tik perrašomi esami failai, o įsilaužėlio pridėti nauji lieka.
  • Svetainė „išjungiama“ robots.txt draudimu. Tai sustabdo tik paieškos robotus, o žmonės užkrėstą turinį vis tiek mato.
  • Užkrėsta kopija ištrinama per anksti arba nepadaroma visai. Be jos sunku nustatyti, kas buvo pakeista ir pro kur įeita.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Ne kiekvienas turi laiko, prieigų ir įgūdžių visa tai atlikti, ir tai normalu. „Google“ rašo, kad norint svetainę sutvarkyti patiems, reikia mokėti skaityti ir suprasti kodą, naudotis serverio komandinės eilutės įrankiais ir galbūt keisti serverio nustatymus. Nemokamos pagalbos galima paieškoti „WordPress.org“ palaikymo forumuose ir „Google Search Central“ pagalbos bendruomenėje. Jei norite, kad tai padarytume mes: standartinis vienos „WordPress“ svetainės išvalymas, spragos uždarymas su apsaugos sustiprinimu ir „Google“ peržiūros užklausa kainuoja 150 € + PVM (181,50 € su PVM). Jei atvejis didesnis, apimtį ir kainą sutariame prieš pradedant darbą. Išsamiau rasite puslapyje svetainių virusų šalinimas. Jei svetainė veikia ne „WordPress“ pagrindu, parašykite, ir sąžiningai pasakysime, ar galime padėti. Pasirenkama nuolatinė priežiūra (atnaujinimai, atsarginės kopijos, saugumas) aprašyta kainų puslapyje.

Kuo remiasi šis gidas

Visi teiginiai apie tai, kaip veikia „Google“ ir „WordPress“, patikrinti pagal jų pačių dokumentaciją 2026 m. rugsėjo 10 d.:

Dažni klausimai

Ką reiškia užrašas „Ši svetainė gali būti nulaužta“ „Google“ paieškoje?

„Google“ jį rodo, kai mano, kad įsilaužėlis galėjo pakeisti esamus svetainės puslapius arba pridėti naujų šlamšto puslapių. Kas tiksliai rasta, matysite „Search Console“ ataskaitoje „Security issues“.

Per kiek laiko „Google“ pašalina saugumo įspėjimą?

Pirmiausia svetainę reikia išvalyti ir „Search Console“ ataskaitoje „Security issues“ paprašyti peržiūros. „Google“ nurodo, kad dauguma peržiūrų gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, todėl tikslaus termino niekas negali pažadėti.

Ar užtenka atkurti atsarginę kopiją?

Tik jei kopija padaryta prieš įsilaužimą, nes naujausia gali jau būti užkrėsta. Atkūrus dar reikia įdiegti atnaujinimus, uždaryti spragą ir pakeisti visus slaptažodžius, kitaip ta pačia spraga galima pasinaudoti vėl.

Ar laikinas svetainės išjungimas pakenks pozicijoms paieškoje?

„Google“ nurodo, kad laikinas svetainės išjungimas tvarkymo metu vargu ar paveiks būsimas pozicijas paieškos rezultatuose. O lankytojai tuo metu neberizikuoja atsidaryti užkrėsto turinio.

Ar saugumo įskiepis išvalys svetainę pats?

Skeneriai padeda rasti problemas, bet „Google“ perspėja, kad jie negali garantuoti, jog ras visą probleminį turinį. Švarus skenavimo rezultatas nereiškia, kad svetainė švari, o spragos, pro kurią įsilaužta, skeneris neuždaro.

Kaip pasitikrinti, ar mano „WordPress“ svetainė viešai rodo vartotojų sąrašą?

Naršyklėje atsidarykite adresą jususvetaine.lt/wp-json/wp/v2/users, vietoj jususvetaine.lt įrašę savo domeną. Jei matote sąrašą su vardais, jis viešas; atsakymas „403 Forbidden“ arba „401“ reiškia, kad jis uždarytas.

Kaina aiški prieš pradedant

Parašykite, kas vyksta su svetaine

Palikite vardą ir el. paštą arba telefoną, svetainės adresą ir ką matote. Atsakysime, ar tai standartinis vienos svetainės valymas už 150 € + PVM, ar reikia derinti kitą apimtį.

El. paštas arba telefonas — bent vienas, kad galėtume atsakyti

Norite pasikalbėti? +370 602 25858 · WhatsApp

Nenorite to daryti patys?

Parašykite svetainės adresą ir ką matote: įspėjimą paieškoje, svetimus puslapius ar prieglobos laišką. Pasakysime, ar tai standartinis vienos „WordPress“ svetainės valymas (150 € + PVM), ar didesnis darbas, o kaina bus aiški prieš pradedant. Rašykite info@soswebs.com arba skambinkite +370 602 25858.

Paprašyti įvertinti svetainę